buvau ant kalno

bantry, co. cork .

Ai nu blemba kiek galima skųstis..

bla bla bla cha cha cha
chi chi cha cha bla bla

and the sound goes round.

pas dantinstę suploju po šimtinę, žiūriu jai į akis ir negaliu patikėti: tokia maloni tetutė, o plėšia nežaugčiodama.
Tau.

kai ateinu į darbą, o yra įvykęs nemalonumas su klientu dėl manęs, direktorius visad linksmai sušunka "Vaiva!", lyg būtų šimtą metų nematęs ir paklausia "Na, kaip tau sekasi?" ir visi šypsosi. Ir tipo ramu.

Kai man pikta, aš ne sprogstu. Implosion. Bet labai noriu.
Kai man pikta, aš darau kitiems piktą. Ragai nulūš.

Vakar Anrius vėl rimavo. Ir užvakar.
Ir aš pasiilgau pilkos eilės paraštėj. Arba kreivės. Pilkos.

Go green chess.

kartais jaučiu, kad nebeturiu draugų.

ads makes us being funny

vasaros kulšis

nieko naujo nepasakysiu

Labas, esu Vaiva.
Klaipėdoj buvo Vaivos kino teatras, bet tikriausiai ne todėl gavau tokį vardą. Man patinka, kad jis pagoniškas.
Kai baiginėjau mokyklą dar buvau nepraradus idėjinio pasaulio, teisingo pasaulio - politika ir ekonomika buvo didžiausias šūdas.
Įstojau į VU FF ; fizika buvo įdomiausias dalykas, kurį mačiau kaip vieną galimų pasirinkti studijoms. Ten ir nuėjau. Mama siūlė psichologiją (nu parašiau paskutiniu numeriu..), tėtis - teisę arba mediciną (ęęę į nei vieną net nenorėjau pažiūrėt). Nebuvau tikra, ar norėsiu dirbt laboratorijoj ar šiaip kokiam mokslo gumbų ceche. Išvis nežinojau, ką noriu dirbt. Tai rinkausi, kad bent būtų įdomu mokytis. Ir tikrai yra įdomu. Vien jau dėl aplinkos(vau, kokio tūrio DFA, o šildomos grindys prie karjeros centro...), žmonių: grupiokai, kursiokai, fidistai, šiaip fizikai, dėstytojai... Pirmam semestre gerai atsidūkom su Jule. Antram biški aprimom. Pastebėjom, kad truputi pradeda jaustis integravimo trūkių (tiksliau, bet aš jaučiau. Jule - protingesnis vaikas, greit susigaudo ir su trūkiais). Bet kadangi o tačiau po antro semestro pamačiau, kad sesijos rezultatai nesikeičia, ar tu tūsinies, ar tu stropiai mokais - Grigas pamokė :) Trečias, ketvirtas semestrai praėjo belekaip - sesijos vos ne per ašaras, užtat stypkė atsirado.
O dabar žiūrėsim, kaip bus.. Nenoriu visai palikt Partizanų - nors kažin dar kaip viskas po Sereikiškių atrodys..
Plius, po vakar pamačiau,kad visai rimti darbai nusimato Fidi filmo labui.
Ir šiaip..gal jau eit medžiot iš Viktoro konspektų?
Blemba, vasara pralitiela, o pajūrinis savaitgalis buvo tik vienas, ir tas dar per sesiją. Na, dar Bliuzai buvo (tiksliau, puse Bliuzų), dar buvo Džiazai (tiksliau, puse džiazų)ir... ir gal dar bus Žolinės Kirmėlių kaime (kirtis ant ė). Dar mama buvo grįžus. Padarė šaltibarščių ir virtinukų su mėlynėm :P
O dar šį penktadieni Simas gros Alumnato kieme.

vat.

apelsinų žievės and stuff

kątik pamačiau, kad apelsinų žievės atsirado ne tik ant šiknos, bet ir ant šlaunų..
Blemba, tikrai baisiai atrodo. Ir kas labiausiai gąsdina - kad to neišvengsi.
Dar apimtys - dar dar.. keliskart pasportuoji ar nueini į gerą tūsą pasitaškyt - ir vėl viskas ok. nu bet žievės.. blet blet

Gaila. Ir pavydu švarios odos gražioms mergaitėms.

ąąąčžž
o taip ir nepasidariau normalios savo nuogos nuotraukos..

gliu_kg

ir vėl ir vėl ir vėl ir vėl
chaĄ
Ir vėl tas ritmas pagavo kelią į mano smegenas,
Išbudindamas įvairius rankų-kojų-blyksnių-akių-klyksnių-nagų vaizdinius.
Atsimerkiau ir pamačiau durniukų genties vadą. Tai mes taip vadinam. durniukais. Ramutėm, linukais ir visais kitais rūgščiai saldžiais žodeliais. Raugas pareis. Juokas visuomet smirda rūgymu.

Ir ką reiškia, kai žinai savo RLC cepačkos ritmą.
Žinai, kokį pasirinkt stiprinimui ar slopinimui.
Bet kas iš to? Jei nežinai: slopintis ar taškytis stipriau..
Nes gi: vienu ar kitu atveju bus košė skanaus ir šlykštaus.

Ir kas iš to.. ai taspatspertąpatį

Gėdos trėjybė

Tai va. Pamažu pradedu priimti, kad ... man pareina šakės.
Ir ne todėl, kad pasigėriau.
O todėl, kad visai nreikia ledų, kad skaniai pažiūrėtum filmą apie beprototiškai patrauklius bukowskio valkatas barflies

Ir dar labai gera, kad .. vakaras ilgas, baltoji varnele :-*

Ir kad naujas pie6tukas dviem galais, persikų sūri

Ir kad namo galima grįžt ant šešių kelių galinėj sėdynėj

Ir ... kad yra .. hmz.. na viskas. beveik


Aaaa... kiss my shiny metal ass!

Ir dar: kątik slovike "putins putins" radau žalias kelnaites su morkom!

Blogas regėjimas

nesu tikra, ar tai, ką matau, yra tikra

skaitymai tarp eilučių

TO.GET.HER

susivėlus

Ir taip - aš gerai išsimiegu, o manęs vistiek klausia: pavargai?
Nežinau, atrodo jau nebepavargau...-> nuovargio kaukė įsigėrė į odą?<-kam viską dramatizuot...

Viskas gerai, mieli, viskas gerai.
Na taip, norėčiau kokią parą padrybsot tarp geros muzikos, smilkalo ir bučinių.
O gal užtektų tik geros muzikos ir knygos. Bet muzika čia visuomet gera. Ir knyga šalia. kame reikalas? [wo lyght der hund begraben?]

Bet ne daiktų reikia. Iš tikrųjų tai reikia atsipalaiduot. kad ir kaip tu tą atsipalaidavimą apipavidalintum.
Tik kad negaliu.

[mano žuvytė Žandikaulis kartais įstringa tarp žolių.]

Bet gal užtenka šnekėt apie savo rūpesčius? Nes jau jaučiuosi kaip nuolat dejuojantis pencas.
tetis, brolis, mokslai - pagrindinis gruzas. O ką aš galiu pakeist? Hm. galiu. Tik ne viską iškart.

Pofik. einu pamiegot.

sign in... dracht liozen

resonance with the past

vonia mane vėl gelbėja..

Aš visdar nerandu sau vietos. Nežinau, ką darau, nežinau, ar gerai darau, kad darau ką darau. Nežinau kam esu tinkama. Nežinau, ar reikia siekti užsibėžtų tikslų, net jei ir tai atrodo per sunku. O gal reikia bėgt nuo sunkumų? Tiesiog daryt tai, kas sekasi. O jei nesiseka, tai vėl nusigęžt. Bet ar nebus taip, kad apsigręšiu 360 laipsnių ir vėl sutiksiu senas bėdas. Eiii... taigi grįši su nauja patirtim. Turėtų tada jau pavykti kažką naujo išspręst [syral]. -- tai .. bėgt??
Pasakyk man, prašau. Paprašyk pagalbos jei reikia. Gal jei sau negaliu padėti, tai bent kitam pasitarnausiu. Aš visad ieškau terpės, kurioje naudingumo koeficientas [o kad ir ne koeficientas. kad ir pats naudingumas] būtų kiek didesnis. Siekiu didybės, kai ir mažybė nesubrendusi viduje. Aš galiu apsimesti buitiniu žmogumi, galiu pagaminti valgyt, galiu išskalbti kojines, net kilimą galėčiau išsiurbliuoti. Galiu dar palaikyt kompaniją parūkant ar pasidalint likusiu čepkelių raistu. Galiu paieškoti muzikos, kurią norėtum išgirsti. Galiu padėti sulituoti man pačiai nesuvokiamą schemą. Ir pamylėt galiu. Tik pasakyk, kad reikia...
Nusiųsiu mamai siuntinį, paskambinsiu Ibei ir pasveikinsiu su gimtadieniu [nors visad nežinau kaip ir kodėl tai reikia daryti], parvažiuosiu namo ir paguosiu tėtį, paaiškinsiu broliui matematiką, jei jis to norės, dar parvešiu [arba atsiųsiu paštu] programas, kad galėtų tobulinti savo mixavimo įgūdžius.

Mes su broliu kažkada planavom, kad galėsim kartu užsiimti mašinų tiuningavimu. Na, jis buvo užsidegęs "nitriucha" ir "neonkėm" - tai tikriausiai buvo fast and furious įtada - o kadangi aš tuo metu kalbėjau apie fizikos studijas, tai įtraukė ir mane [ir mano būsimus sugebėjimus] į savoplanus. Dabar jis kogero jau ir pamiršo apie tai. Paskui buvo užsidegęs internetu užsikalt pinigų. Dabar kalba apie DJ mokyklas ir dizaino studijas. Gal kada pakvies į savo vakarėlį..
Bet pati esu tokia, blemba:
Kaip man iš vienos pusės glosto savimeilę, iš kitos - super įpareigoja nešt savo naštą ir necypsėt, kai kalba apie viltis mano mokslams ir karjerai. O pati taip pat kalbu apie brolį.
Gal iš kito tikėtis lengviau. Gal lengviau palaikyt morališkai, nes nieko iš esmės nereikia daryti. Tiesiog būti šalia ir kartoti filmuose, knygose ir skersgatviuose išmoktus žodžius: "tu gali. aš žinau. gali. pasieksi. sukursi. viskas bus gerai. tikiu."

ar... tu tiki?

Jie

Jie buvo sudėlioti į lentynas. Į buteliukus, į kambarius ilguose koridoriuose. Patalpinti į šarmą, kad ilgiau išsilaikytų. Jie, tie niekam neišvaizdūs, drėgni, gleivėti. Ir niekas net neįtarė, kad būtent ant tokių drebučių ir buvo pastatytas mūsų industrinis pasaulis. Jų užuomazgos leido protėviams prisijaukinti ugnį. Jų brendimas leido statyt piramides ir bableio bokštus. Jų šaltakraujiškumas kėlė karus ir steigė kolonijas.
Žmonės mėgino atrasti jų paslaptį. Jie patys mirdavo ir numarindavo kitus vardan tos šlapios mįslės. Braižė portretus, dalino į skiltis, eksperimentavo. Išieškojo žiurkes, šeškus, zuikučius, beždžiones, net banginį. Kūną rado. Gleives taip pat. Užkonservavo, virė, maitinosi, džiovino. Sudėliojo į lentynas, stiklinius indus, ilgus koridorius.
Dabar jie gali įkurti tamsiųjų koridorių bendruomenę, gali sukilti, gali nugriauti, gali... nieko jie negali. Dabar jie gali tik būti. kankintis sąmonės-pasąmonės labirintuose. spręsti problemas ir žinoti, kad jų išsprendimas niekur toliau nenužengs, kaip tik iki stiklinės sienelės. O jei ir nuženglų... tai ką? - sudužtų, išbėgtų, sudžiūtų, iškeptų... nematytų, nejaustų, nesakytų ir nebemąstytų.

garo mašinos

Mano batai buvo, kaip grįžus iš malūno.











Kaip tėtis, sutikęs savo brolį, gįždusį iš darbo visą baltą-miltuotą, sakydavo: "O čia tai matosi, kad žmogus tvarkingas, nusiprausęs.. Ne taip, kai kiti grįžta tepaluoti, pajuodę.."

Bet galiu ir vėl dainuoti tą pačią dainelę: nebemoku atsipalaiduoti, permažai vietos, žmonės erzina, šilta/šalta, tas gerai groja, tas padarė klaidą, anas ploja, nes visi ploja, anas fotografuoja merginą, ji sexualiai susiraukus "neleidžia", jos draugės pavydžiai žiūri.. O va tas labai saugo savo želinius ragus, o anas gaudo blizgančius žvilgsnius.

baah

Tada atsistoju ir skaičiuojiu dažnius, klaidas, vokalinį intarpą ir pirštų žingsnelius ant pulto.
Gal tiesiog reikia paprastumo? Atpalaiduojančių jau į kraują įaugusių garsų, kur tik prasidėjus ritmui žinai, kad čia "geras gabalas" ir gali sau rėkt iš laimės, nes kolonkės stipriai kala, siūbuoja grindis ir tau norisi šokti, kartu dar labiau išsiūbuoti grindinį, driokstėlt pas kaimynus, rast jų šaldytuve jau gatavą kokteilį ir šokt toliau??
Arba.. arba užsimest rutuliukų ir taškytis, kol ateis afterpartis ir dar ten pasitaškyt. Nes kitaip nėra jėgų. Naudingumo koeficientas menkas: daugiau pastangų nuoboduliui numalšint [kai atsibosta tiesiog viską stebėti], nei kojom mankštint.

Bet užtat esu dėkinga už vieną gražią idėją:

GOOD THINGS GROW UNDERtheGROUND



[O mūsų tūso neišeis ten padaryt. Žinau, kad dauguma bus nepatenkinta purvinom sienom. Ir alumnių nebus kur kultūringai susodint.
Ir kodėl aš ir vėl leidžiuosi į organizmą, kur realiai reikia popso . ą?]

servetėlės

O būna ir daugkartinių servetėlių: dažniausiai su gražiais paveiksliukais.
Į jas gali daug kartų žiūrėti... 

kvapai

Pasirodo, net bučinys turi kvapą.
Sėdėjau troleibuse ir užuodžiau, kaip bučiuojasi porelė už kelių metrų nuo manęs.
Tas kvapas salsvas.
Permečiau visus savo bučiunius..ir taip,
Bučinys turi kkvapą. Jis salsvas. 

Tu atspėjai

Klaipėdos slogutis yra garbanotas... ;)

per sesiją labiausiai gązdina ne egzaminai, o veidrodžiai... 

apie Dievulį..

.. o žinojote, kad jis gyvena tarp Vilniaus ir Kauno. Važiuojant nuo Kauno už Bernelių [aš vadinu Bernulių] užeigos. Iš jo namų matosi šviesa, nuo kurios viršuj šviesus dangus. Pas Dievulį cepelinų nuduoda. Ten duoda nebent pieniškos sriubos, manų košės ir kisieliaus..
Va, koks tas Dievulis ir kaip jis yra arti.
Bet nežinau kaip iki jo nuvažiuoti..